2015 m. liepos 31 d., penktadienis

”The Yardbirds” diskografija

”The Yardbirds” – 1963-1968 metais gyvavusi britų roko grupė, kurioje savo karjeros pradžioje grojo tokie garsūs gitaristai kaip Eric Clapton, Jimmy Page ir Jeff Beck – visi jie patenka į geriausių visų laikų gitaristų penketuką (”Rolling Stones” sudarytame sąraše). Stilius apibūdinamas kaip Blues rock, psychedelic rock. Vieni pirmųjų muzikoje pradėjo naudoti įvairius elektrinės gitaros efektus – grįžtamąjį ryšį, fuzzetone iškraipymus ir pan. Pasaulinės šlovės nepelnė, bet savo laiku ženkliai prisidėjo prie roko vystymosi.  Vėliau jie 1990 metais atsikūrė, bet realiai tikdu originalūs grupės muzikantai šiuo metu groja.

“For Your Love” (1965)


Pirmasis studijinis grupės albumas. Muzikaliai labai panašu į bitlų muziką. Trumputės, radio standartan telpančios dainos. Smagus ritmas, prastokomis studijinėmis sąlygomis įrašyta, tad šių dienų supratimu gan sunkoka klausyti. Šiame albume  šiek tiek dalyvavo Eric Clapton. Vėliau jis paliko grupę, nes nenorėjo groti hitų standartus atitinkančių gabalų. Dalyje albumo kūrinių vietoj jo grojo Jeff Beck.

Kūrinys iš albumo – "Good Morning LittleSchoolgirl". Smagus 1937 metų bliuzinio gabalo koveris. Kūrinyje esama ir trumpo Claptono gitaros pragrojimo.

“Having a Rave Up with The Yardbirds” (1965)


Antrasis studijinis grupės albumas. Jaučiasi kokybinis šuolis. Šiaip kūriniai įrašyti per ilgą laiką. Tad įrašuose dalyvavo tiek Claptonas, tiek ir Jeff Beck. Yra ir tradicinio bliuz-roko skambesio, ir psichodelikos.
Kūrinys iš albumo – "The Train Kept A-Rollin'". Agresyvi daina, Jeff Beck stipri gitaros partija, raukinio garsų imitacija, naudojant gitaros efektus, lūpinė armonikėlė ir smagus ritmas.

”Roger the Engineer” (UK title) / ”Over Under Sideways Down” (US title) (1966)


Trečiasis studijinis grupės albumas. Neabejotinai geriausias jų albumas. Įrašų kokybės atžvilgiu taip pat visa galva aukštesnis albumas už prieš tai buvusius. Didžiulė įvairovė skambesio: ir bitliškas rokas, ir bliuzas, ir psichodelika, avangardas. Jaučiasi didžiulė Jeff Beck įtaka.
Kūrinys iš albumo - "Over Under Sideways Down". Smagi gitaros partija, įsimenanti melodija.

”Little Games” (1967)


Ketvirtasis, paskutinis grupės studijinis albumas. Po komerciškai sėkmingų prieš tai buvusių albumų pasikeitė šiek tiek grupės sudėtis. Į grupę buvo priimtas Jimmy Page kaip bosistas, vėliau ėmėsi grot antra gitara (kartu su Jeff Beck). Bet dėl sveikatos problemų ir vidinių nesutarimų grupė išmetė Jeff Beck ir liko keturiese, pagrindinę gitaros partija atiteko Page. Tad šis albumas ir įrašytas jų keturių. Kokybiniu požiūriu tai žingsnis atgal. Didžiąja dalimi dėl to, kad jų prodiuseris buvo suinteresuotas singlais, o ne pilnu albumu, todėl albumo kūriniams dėmesio daug neskyrė – kai kurie įrašyti tik iš vienintelio bandymo.
Kūrinys iš albumo – ”White Summer”. Jimmy Page. Ir viskas apie šitą gabalą pasakyta. 

2015 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

”Metallica” diskografija

”Kill 'Em All” (1983)


Pirmasis ”Metallica” albumas. Trash metal. Tam kartui tai nebuvo visa griaunantis, čartų pozicijas užkariaujanti garsiosios grupės darbas, bet po truputį, po truputį (ypač po trečiojo grupės albumo) albumo vien Amerikoje buvo išparduota virš 3 mln kopijų – tris kartus platininis. O albume skamba geras metalas, gal įrašų kokybė nėra gera – ypač trūksta aiškaus būgnų skambesio, bet kaip pirmas blynas, tai labai vykęs. Yra instrumentinis gabalas, kur bosinės gitaros solo skamba. Aišku... Kirk Hammett gitaros solo. Gera klausyti.
Kūrinys iš albumo – ”Seek & Destroy". Laikas parodė, kad tai išskirtinis kūrinys, kurį labai dažnai grupė groja koncertuose. Puikiai įsimenantis gitaros rifas, tempo kaita, visa griaunantis gitaros solo. Ko daugiau norėti.

“Ride the Lightning” (1984)


Antrasis studijinis “Metallica” albumas. 6 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame kaip kūrinių autorius įrašytas Dave Mustaine (jis buvo išmestas iš grupės dar 1983 metais). Beje, dalis albumo buvo įrašyta Danijoje. Muzika turi daugiau įvairovės, lyginant su pirmu albumu. Kūriniuose be metalo skambesio atsiranda ir „akustinių“, harmoningesnių, ramesnių epizodų (pradžia „Fight Fire with Fire“, „Fade to Black“). Tekstai – kriminalinės sistemos trūkumai, polinkis į savižudybę ir pan.
Kūrinys iš albumo – „For Whom the Bell Tolls“. E. Hemingvėjus yra gėris. Labai patiko jo to paties pavadinimo kūrinys apie Ispanijos pilietinį karą, tad ir šis kūrinys kelia malonius jausmus. Tekstai paimti būtent iš Hemingvėjaus romano, kur respublikonų kariai ant kalno gynėsi nuo fašistų atakos. Griežta ritmika, įsimenanti kūrinio pradžia, varpų gaudesys...

„Master of Puppets“ (1986)


Trečiasis „Metallica“ studijinis albumas. 6 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame grojo bosistas Cliff Burton, kuris tais pačiais 1986 metais koncertinio turo metu žuvo Švedijoje per autobuso avariją. Muzikaliai albumas labai panašus į prieš tai buvusį. Kai kurių kūrinių pradžios melodingos, akutinės, peraugančios į sunkesnį ritmą, gitaros solo... Fantastiškų gabalų šiame albume esama: „Battery“, „Master of Puppets“, "Welcome Home (Sanitarium)" , "Damage, Inc.". Tekstai apie valdžios troškimą, beribę valdžią, agresiją, religines sektas, priklausomybę narkotikams.
Kūrinys iš albumo - „Master of Puppets“. Tiek kartų bandžiau jį išmokti groti..., bet tempo greitumas nesveikas(220  beats per minute), kad nepaveždavau aš. Vienintelė vieta, kurią smagiai grodavau buvo ramus perėjimas kūrinio viduryje. Kokia melodija...  Tekstas apie priklausomybę nuo kokaino.

„...And Justice for All“ (1988)


Ketvirtasis studijinis „Metallica“ albumas.  8 kartus platininis – antras grupės albumas pagal pardavimų skaičių. Pirmasis albumas su bosistu Jason Newsted. Kūriniai albume ilgesni, Heitfieldo balsas nuožmesnis, tempai dažnokai keičiasi – nėra monotonijos. Kas naujo su praeitais albumais – sužaista su kai kurių kūrinių pradžiom ir pabaigom, kad jie tarsi atskamba iš toli – prasideda iš tylos, auga auga ir tada skelia su trenksmu. Tekstai – politika, ekologija, korupcija, diskriminacija, šmeižtas. Kaip patys muzikantai sako, idėjų tekstams semdavosi iš CNN naujienų.
Kūrinys iš albumo – ”One”. Neabejotinai! Fantastiškas antikarinis himnas (tiesą pasakius jis taip pradžioje ir vadinosi neoficialiai). Apie psichologines ir fizines kontūzyto kareivio kančias, šiuolaikinio karo žiaurumus. O struktūra kūrinio, išpildymas koks.. Fantastika. Pradžia gan lyrinė, rami, išpasakojama kareivio istorija tada įtampa auga auga ir išauginama vidinė kareivio kančia – su didžiule jėga skeliamas Hammetto soliakas. Neįtikėtinai gera buvo kadaise groti šitą kūrinį.

„Metallica“ (1991)


Penktasis studijinis „Metallica“. Didžiausio populiarumo sulaukęs albumas. 16 kartų platininis Amerikos rinkoje – patenka į dešimtuką tarp visų laikų labiausiai perkamų albumų. Muzikis skambesys kitoks. Muzika švelnesnė, melodingesnė. Jei pirmi 4 albumai nominuojami kaip „trash metal“, tai šis yra pirmasis grupės „heavy metal“ albumas. Prieš įrašus grupė nusisamdė naują prodiuserį Bob Rock. Jis pasiūlė grupei įrašinėti visus instrumentus kartu, o ne atskirai kiekvieną, pasiūlė Heitfieldui tobulinti dainų tekstus. Įrašai truko ilgai, kainavo per milijoną dolerių, įtampa tarp grupės narių ir prodiuserio buvo didžiulė, dalinai dėl patiriamos įtampos Ulrich, Hammett ir Newsted per įrašų laikotarpį išsiskyrė su žmonomis. Tekstai tampa labiau asmeniški: "The God That Failed" apie Heitfieldo mamą, kuri mirė nuo vėžio ir jos krikščionišką požiūrį į mediciną, „Nothing Else Matters“ apie sunkumus palaikant ilgalaikius santykius per muzikinius turus. Įrašų kokybė ženkliai pagerėjus. Jau ketvirtajame albume tai jautėsi. Nuostabių kūrinių begalė: „Enter Sandman“, "Sad but True", "The Unforgiven", "Wherever I May Roam", "Nothing Else Matters", tad išsirinkti vieną vienintelį ypatingai sudėtinga.
Kūrinys iš albumo – „Enter Sandman“. Fantastiškas kūrinys. Lengvai atpažįstamas kūrinio rifas, griežtas rifas, dinamiškai augantis ir užaugantis kūrinys. Stiprūs žodžiai, prieš kūrinio pabaigą ramesnis perėjimas su Heitfieldo šnekamuoju tekstu ir pabaigoje pamažu dinamiškai ir muzikiniu tekstu išnykstantis kūrinys į tylą. Labai smagu jį būdavo groti.

 „Load“ (1996)


Šeštasis studijinis „Metallica“ albumas. 5 kartus platininis. Lyginant su ankstesniais albumais, dar švelnesnis muzikinis stilius, artėjantis prie Sunkaus roko. Yra ir bliuzo, ir tradicinės Amerikos muzikos stilių įtakos. Pirmasis albumas, kuriame visos dainos grojamos gitaromis, suderintomis nuo mi bemolio (o ne nuo įprasto mi). 78:59 trukmės albumas – ilgiausias grupės albumas. Ir tai, kad sutilptų į vieną kompaktą, grupė turėjo nukirpti pusę minutės nuo paskutinės dainos (78:59 - tai fizinė CD riba, kad dar normaliai, be klaidų galėtų jį groti grotuvai). Albumo viršelis kontraversiškas – abstraktaus menininko Andres Serrano darbas "The God That Failed", kur autorius nufotografavęs buivolo kraujo ir savo spermos mišinį. Muzika, lyginant su ankstesniais albumais, labai rami. Daug baladžių, daug melodingų epizodų – tvirtas rifas nebėra kūrinių pagrindas. Hammettas savo gitaros partijose naudoja naujų efektų, dar negirdėtų grupės albumuose.
Kūrinys iš albumo – ”Mama Said”. Miela jauki baladė. Dainos posmeliuose skamba akustinė gitara, vėliau priedainiuose prisijungia ir kiti instrumentai. Muzika pasunkėja, bet į rimtą metalą neišsivysto. Gitaros solo nerasta. Įdomu tai, kad Metallica šito kūrinio į koncertus nėra įtraukusi. Tekste Heitfieldas kalba apie savo mamą, pralaimėjusią kovą su vėžiu kai pačiam jaunuoliui tebuvo 16 metų.

„Reload“ (1997)


Septintasis studijinis „Metallica“ albumas. 4 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame groja bosistas Jason Newsted. Tik 6 iš 13 albumo dainų buvo kada nors grotos gyvai. Pagal pradinį planą praeitas albumas „Load“ turėjo būti dvigubas, bet kadangi reiktų vienu ypu įrašinėti labai daug dainų, o artėjo deadline koncertinio turo, kuriame turėjo pristatyti patį albumą, na ir pridėkim dar, kad išleidus du pavienius albumus, o ne vieną dvigubą, galima užsidirbti daugiau pinigų, buvo nuspręsta neleisti dvigubo albumo. Šiaip jaučiasi, kad mažiau įvairovės šiame albume. Pirma albumo pusė jaučiasi išbaigta – ko verti kūriniai ”Fuel”, ”The Memory Remains”, ”The Unforgiven II”, ”Better Than You”. Tuo tarpu antroji nebėra tokia įspūdinga.
Kūrinys iš albumo – ”Fuel”. Smagus ritmas, vežanti melodija, smagu dainuoti kartu beklausant kūrinį. Gan tipiška Metallicai, kad priedainį grojant tempas yra lėtesnis – Heitfieldas drąsiai rodo savo vokalinius sugebėjimus, tuo tarpu likusi kūrinio dalis pagrįsta dideliu tempu ir ryškia ritminės gitaros partija.

„Garage Inc.“ (1998)


Koverių albumas. 2 kartus platininis. Albumas susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje ”Metallica” pergroja grupių, kurios jiems turėjo didžiausią įtaką, kūrinius. Bene labiausiai žinomas kūrinys (dažnai skambantis per radiją) - "Whiskey in the Jar". Yra ir kitų neįtikėtinai šaunių kūrinių - "It's Electric", "Sabbra Cadabra", "Turn the Page", "Die, Die My Darling", Nick Cave "Loverman", "Tuesday's Gone". Antrojoje albumo dalyje yra įdėtas 1987 metų The $5.98 E.P.: Garage Days Re-Revisited albumėlis bei surinkti kiti koveriai, išleisti kaip B-sides singlų albumuose. Taip ir jaučiasi toks vinigretas – yra ir trash metalo, ir sunkaus roko, ir jautrių baladžių šiame 2 valandų albume. Visai smagiai klausosi achromatizmai "The Small Hours" kūrinyje, milžiniško tempo "Last Caress” bei Metallicos klasika "Am I Evil?". Albumas užbaigiamas keliais Motörhead koveriais, kurie taip ir nepalieka didelio įspūdžio.
Kūrinys iš albumo - "Turn the Page". Gera baladė, ramiai prasidedanti, auganti auganti ir užauganti.

„S&M“ (1999)


Gyvo garso albumas, kurį grupė įrašė kartu su San Francisko simfoniniu orkestru (tiesiogiai pavadinimas ir yra trumpinys Symphony and Metallica). 5 kartus platininis. Paskutinis albumas, kuriame grojo bosistas Jason Newsted. Medžiaga albumui buvo įrašyta tų pačių metų balandžio 21-22 dienomis. Koncerto su simfoniniu orkestru idėja sklandė dar ankstyvojoj grupės jaunystėj – Cliff Burton buvo didysis klasikinės muzikos gerbėjas, dargi įkvėpimo davė ir „Deep Purple“ 1969 metų gyvo garso su simfoniniu orkestru albumas ”Concerto for Group and Orchestra”. Žiūrėjau dokumentikos apie šio Metallica albumo kūrimą, tai esama šypseną keliančių epizodų: kaip grupės nariai išreiškia nuostabą, kad orkestro vadovas išgirsta, kad vienas muzikantas iš orkestro nedera, kad orkestro repeticijos yra griežtai suplanuotos, su dažnom pertraukėlėm ir pan. Tiek grupei buvo pirma patirtis su klasikinės muzikos kolektyvu, tiek ir daliai orkestrantų buvo pirma patirtis su Metallica muzika. Šiaip, muzika skamba puikiai. Orkestro aranžuotė gerai sukurta. Gal gyvam atlikime per daug išryškinti pačios grupės instrumentai, tad orkestras ne visada prasimuša. O norėtųsi, kad daugiau prasimuštų. Bet šiaip smagu klausyti, kai tam tikrus epizodus papildo pučiamieji ar styginiai. 
Kūrinys iš albumo - "No LeafClover". Vienas iš dviejų naujų grupės kūrinių. Jame varijuoja tiek smarkūs, tiek ir ramūs epizodai. Prasideda vien tik orkestro muzika, paskui atsiranda Hammetto lyrinis epizodas. Vėliau įsijungia visa grupė ir orkestras. Kabinanti melodija, ryškus soliakas ir, aišku, simfoninis orkestras.

”St. Anger” (2003)


Aštuntasis Metallica studijinis albumas. 2 kartus platininis. Pirmas albumas, kuriame nebegrojo Jason Newsted. Boso partijas įrašinėjo prodiuseris Bob Rock. Albumas buvo pradėtas įrašinėti dar 2001, tačiau įrašai nutrūko, nes grupės vokalistas James Heitfield ėmė gydytis nuo alkoholizmo ir kitų negandų. Po metų jis grįžo, tačiau gydymas dar nebuvo pasibaigęs, todėl albumo kūrybai Heitfield galėjo skirti tik 4 valandas per dieną. Tai labai nervino kitus 2 grupės narius. Įrašę albumą grupė ėmė ieškoti bosisto ir pasikvietė į komandą Robert Trujillo (buvusį Ozzy Osbourne bosistą).Bendrai paėmus albumo muzika tokia vidutiniška. Kūriniai labai vienodi. Greitas ritmas, daug garso, gitaros soliakų nerasta, antrinant grupės nariams tai tikras jam-session albumas.
Kūrinys iš albumo - ”St. Anger”. Puikiai atspindintis albumo muzikinį stilių ir dargi šaunus video buvo sukergtas.

”Death Magnetic” (2008)


Devintasis, naujausias Metallica studijinis albumas. 2 kartus platininis. Pirmasis albumas, kurį įrašinėjo su bosistu Robert Trujillo. 5 iš eilės jų studijinis albumas, kuris Amerikos čartuose debiutavo pirmoje vietoje – pirmoji grupė tai pasiekusi. Albumo pavadinimą įkvėpė ”Alice in CHains” vokalisto Layne Staley ir kitų roko muzikantų mirtis. ”Vienus žmones mirtis kaip magnetas pritraukia, kitus lygiai taip pat atstumia.” Muzikiniu požiūriu grupė surįžta į savo šlovinguosius laikus. Sugrįžta į tą skambesį, koks buvo „...And Justice for All“ ir ”Metallica” albumų laikais. Vėl grįžta į kūrinius gitaros solo. Vėl grįžta prasmingesni, pilnesni Heitfieldo tekstai. Tikrai vienas geriausių jų albumų.
Kūrinys iš albumo – ”The Day That Never Comes”. Puiki baladė pagal visus Metallica standartus.

2015 m. kovo 27 d., penktadienis

Poliarinės pašvaistės Lietuvoje

Poliarinė pašvaistė (aurora borealis, dar vadinama Šiaurės pašvaiste) yra iš tiesų įspūdingas reginys akims. Įspūdingas, jeigu esi toli nuo miesto šviesų ir netoli nuo poliarinio rato. Tiesa, kaip parodė nesena patirtis, visai nebūtina sėdėti Suomijoje arba Norvegijoje, kad galėtum pasigrožėti raudonai-žaliai nušviestu dangumi. 2015 kovo 17/18 d. naktį poliarinė pašvaistė matėsi ir Lietuvoje. Pats asmeniškai jos tikėjausi, nes dar dieną prieš tai buvo pranešta, kad Saulė išspjovė milžinišką pliūpsnį Saulės vėjo Žemės link. Tiesa, nesitikėjau, kad Vilniuje, gatvės lempų apšviestame danguje matysis pašvaistė. Tačiau, vakare grįžęs namo ir pamatęs žiniasklaidoj pasirodžiusias nuotraukas, darytas Vilniuje, išbėgau medžioklėn. Susiradau tamsiausią kampą ir pirmą kartą gyvai stebėjau bei užfiksavau poliarinę pašvaistę:
 
Tiesa, pagrindinis intensyvumas jau buvo nuslobęs, bet tai nė kiek netrukdė džiaugtis stebuklu.
Kaip gi susidaro poliarinė pašvaistė?
Saulė nuolatos Žemę bombarduoja elektringomis dalelėmis – protonų, elektronų bei helio jonų srautu. Dažniausiai nuo šių dalelių Žemę apsaugo jos magnetinis laukas. Tačiau vykstant ypatingai intensyviems Saulės vėjo pliūpsniams šie jonų srautai suspaudžia Žemę supantį magnetinį lauką ir geba prasiskverbti į Žemės atmosferą. Pridurkim dar tai, kad magnetinio lauko linijos tas elektringas daleles greitina ir nukreipia į Žemės magnetinius polius (kurie yra sąlyginai netoli Žemės geografinių polių). Taigi, įgreitintos elektringos dalelės patenka į atmosferą, sąveikauja su azoto ir deguonies atomais ir perduoda jiems savo energiją. Savo ruožtu azoto ir deguonies atomai perspinduliuoja tą energiją specifinių bangos ilgių šviesos pavidalu. Azotas spinduliuoja mėlynojoje ir raudonojoje spektrinėje srityje, tuo tarpu deguonis žaliojoje ir raudonojoje. Čia yra šių atomų spinduliuotės spektrinės linijos: 
Deguonis yra išsidėstęs iki ~100 km aukščio, azotas iki ~300 km. Dėl šios priežasties iš stebėtojo pozicijos žaliai švytintis dangaus plotas nepersikloja su raudonai švytinčiu dangaus plotu. O Lietuvoje (kadangi esam visai nemenkai pasislinkę į pietus nuo poliarinio rato) žalioji dangaus zona guli netoli horizonto. Tai nėra sudėtinga suprasti geometriškai – Žemė pirmu artėjimu yra apvali ir sėdint mūsų platumose į tašką, esantį 100 km aukštyje ties poliariniu ratu, reikia žiūrėti gerokai mažesniu kampui negu į tašką, kuris yra 300 km aukštyje.
O pietuose poliarinė pašvaistė vadinama aurora australis – Pietų pašvaistė. Ji gan panaši į šiaurinę kolegę. Tiesa ji šiek tiek asimetrinė. Jeigu šiaurėje pagrindinis pašvaistė intensyvumas pasireiškia prieš saulėlydį, tai pietuose prieš saulėtekį. Na, į detales nesigilinsim, nes pagrinidinės esmės tai nekeičia.

Beje, nuotraukose, darytose Lietuvoje, pašvaistė atrodo gražiai, nors gyvai stebint tokio ryškumo nėra. Kita vertus, norint stebėti pašvaistes, reikia bėgti nuo Vilniaus ir kitų didmiesčių į tamsesnius lietuviškus plotus.

2015 m. kovo 11 d., trečiadienis

”Red Hot Chilli Peppers” diskografija

”The Red Hot Chili Peppers” (1984)


Debiutinis grupės albumas. Funk muzika su repu. Labai sunkiai klausosi šitas albumas, nes įrašas nėra kokybiškas, jausmas lyg skambėtų muzika iš nedidelio kambario – nesukuria plačios muzikinės erdvės. Nieko stebėtino – debiutinis albumas, lėšų investuoti įrašams daug negali, tad ir kokybė atitinkama. Pati muzika? Taip pat sunkiai klausosi. Repas ne mano mėgiamas stilius. Kalbėjimas/dainavimas nėra labai aiškus – kai tankiai šneka tekstą sunku suprasti. Kai kuriuose kūriniuose teksto labai minimaliai yra, kituose ištisas poemas išpasakoja. Kūriniai labai vienodo stiliaus, tad nuobodokai klausosi.
Kūrinys iš albumo - "Mommy,Where's Daddy?" Labai netipiškas šio albumo kontekste. Dainavimas melodingesnis, gitaros partiją papildo pučiamieji. Bendrą albumo dvasią ir braižą gana neblogai atspindi.

”Freaky Styley” (1985)


Antrasis studijinis grupės albumas. Komerciškai nesėkmingas, kaip ir pirmasis. Fanko muzika su melodingesniu dainavimu nei debiutiniame albume ir džiazo elementais. Fankas + pučiamieji yra nuostabu. Gerokai įvairesnis albumas. Visai maloniai susiklausė. Yra ir ramių, lyriškų kūrinių, yra ir smarkių, greitų gabalų. Šitas albumas visa galva aukštesnis už debiutinį visų pirma dėl to, kad grupė pakeitė prodiuserį (į George Clinton). Kaip allmusic rašo ”The closest the Red Hot Chili Peppers ever came to straight funk”.
Kūrinys iš albumo – ”If You Want Me to Stay”. Koveris, originalas sukurtas 1973 Sly and the Family Stone. Maloniai klausosi, graži vokalo melodija, saksofono fonas ir gitaros fanko elementai.

„The Uplift Mofo Party Plan“ (1987)


Trečiasis studijinis „Red Hot Chilli Peppers“ albumas. Vis dar ankstyvosios rock-rap kūrybos stiliaus, bet jau turintis naujesnio požiūrio į muzikinį stilių. Atsiranda melodingumo dainose, bosinės gitaros slapinimo, taip pat regio, trash-speed metalo įtakos. Du jaunuoliai (dainininkas Anthony Kiedis ir gitaristas Hillel Slovak) buvo smarkiai įnikę į heroiną, o tai trikdė šio albumo įrašus. Galų gale, jau po albumo išleidimo, Slovak mirė perdozavęs narkotikų. Tad tai buvo jo paskutinis albumas kartu su rupe. Po šio įvykio iš grupės muzikinio gyvenimo pasitraukė ir būgnininkas Jack Irons. Beje, populiarumo požiūriu šis albumas jau pastūmėjo grupę š klausomųjų sąrašus – pirmasis grupės albumas patekęs į Amerikos top 200 (aukščiausia 148 vieta, Amerikoje jis tapo auksinis).
Kūrinys iš albumo – „Behind the Sun“. 1987 metais jis pasirodė netinkamas būt išleistas kaip singlas, nes buvo per daug melodingas, lyginant su visu albumu. Kaip singlas išleistas tik po 6 metų (reklamuojant rinkinių albumą „What Hits!?“). Miela, jauki daina, be įmantrių muzikinių išsišokimų. Tačiau išskirtinė iš repo, greito metalo stiliaus kitų albumo kūrinių.

„Mother's Milk“ (1989)


Ketvirtasis „Red Hot Chilli Peppers“ studijinis albumas. Po Hillel Slovak mirties grupė priėmė naują gitaristą John Frusciante, tuo metu dar 18 metų neturintį jaunuolį, kuris savo muzikiniu išsilavinimu pranoko visus grupės narius ir grupės muzikiniam tobulėjimui atidavė didžiulę dalį savęs. Iš tikrųjų, labai smarkiai pasikeitė muzika. Funkas išliko, tačiau atsirado žymiai daugiau melodingumo, tiek vokale, tiek ir gitaros partijoje. Daugiau harmonijos, daugiau muzikinės pilnumos. Nesakau, išliko albume ir greitų, ritmingų metalo gabalų, tačiau melodinė gitara iš esmės tapo albumo stuburu. Pridėkime dar tai, kad albume sugroti du koveriai - "Higher Ground" (Stevie Wonder) ir "Fire" (Jimi Hendrix), ir turime plačiausios muzikinės įvairovės albumą, lyginant su pirmais trimis grupės albumais. Dar verta paminėti, kad vienas kūrinys dedikuotas krepšinio legendai Magic Johnson.
Iš visų iki šiol klausytų grupės albumų, iš šio yra sunkiausia išsirinkti vienintelį kūrinį. Tebūnie „Taste the Pain“. Smagi gitaros linija, dainingas vokalas, stiprus priedainis ir dar trimito partija yra. Šaunus kūrinys.

„Blood Sugar Sex Magik“ (1991)


Penktasis grupės studijinis albumas, kurie jie išsiveržė į pasaulinę rinką. Geriausias visų laikų grupės albumas? Galbūt. Kalbant apie pardavimus – geriausias Amerikos rinkos albumas – 7 kartus platininis albumas. Britanijoje vėlyvesnė grupės kūryba bus labiau perkama. Bet kuriuo atveju, šis, penktasis albumas, yra neabejotinai išskirtinis. Daug kokybiškos muzikos, nemažai garsių dainų (Give It Away, Under the Bridge, Suck My Kiss). Muzikine prasme dar daugiau melodingumo atsiranda, albume skamba bent pora baladžių – visiškai kitoniška muzika, lyginant su tuo funk-rap-rocku, kuriuo grupė pradėjo savo karjerą. Tiesa, repavimas išlikęs (dalinai), bet jis melodizuotas, jis iš kalbamojo repo peraugo į dainuojamąjį repą. Tiesa, yra albume monotoninių kūrinių, kuriuos klausant jie pabosta. Turbūt daugiausia pabosta monotoninis tekstų dainavimas, tad melodinga gitaros partija pagyvina bendrą muzikinę visumą. Tekstai įvairiausi – miargos, seksas, jaunysė kvailystė, yra kūrinys dedikuotas mirusiam buvusiam grupės nariui Slovakui. Taip pat yra Robert Johnson kūrinio „They‘re Red Hot“ koveris. Bendrai žvelgiant man patiko jų kūrybinis procesas – mėnesį grupė užsidarė į atskirą namą ir ten ramiai savo laiką paskyrė kūrybai. Gavosi puikus albumas.
Kūrinys iš albumo – neabejotinai Red Hotų klasika „Underthe Bridge“. Kokios melodijos, kokia Kiedžio vokalo partija, koks gitaros skambesys... Šiame kūrinyje Kiedis išpasakoja savo juodžiausią gyvenimo laikotarpį, kai buvo įnikęs š heroiną, kad naktinėdavo, miegodavo kur papuola (pvz., po tiltu Los Andžele).

”One Hot Minute” (1995)


Šeštasis ”Red Hot Chilli Peppers” studijinis albumas. Įdomus, netikėtas, dar kitoks grupės skambesys. Daugiausia tai susiję su tuo, jog kurdami šį albumą grupė darbavosi su nauju gitaristu Dave Navarro, kuris grojo sunkų roką. Taigi, sukiojo roko/metalo motyvai įsiliejo į Red Hotų muziką. Tikrai smagiai dėl to klausosi albumas. Maloniai sunkios muzikos albumas. Na, bet yra ir baladžių ("My Friends"). Šiaip, įrašinėdami šį albumą tiek vokalistas (Kiedis), tiek ir gitaristas (Navarro) buvo gerokai įnikę į narkotikus. Vėliau dėl narkotikų buvo atsisakyta gitaristo paslaugų. Įdomu ir tai, kad per šio albumo koncertinį turą Kiedis nemažai traumų patyrė.
Kūrinys iš albumo – ”Aeroplane”. Fankas, bosinės gitaros slapinimas, maloni vokalo melodija ir dar kūrinio pabaigoje skambantis vaikų choras (bosisto Flea dukros ir jos klasiokių balsai).

“Californication” (1999)


Septintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, kuriam vėl grįžo originalus gitaristas John Frusciante. Komerciškai vienas sėkmingiausių grupės darbų – Amerikoje 5 kartus platininis (nusileidžia tik ”Blood Sugar Sex Magik”), daug kur kitur pasaulyje šis albumas išvedė Red Hotus į populiarumo viršūnę. Albume skamba toji klasikinė Red Hotų muzika, kurią mes pažįstame (na, kalbu už save). Šiame albume grupė atitosta nuo sunkesnės muzikos ir grįžta prie lyrinių, ramių, šiltų melodijų. Žinoma, yra ir ritmo, yra ir sunkesnės muzikos, galima rasti ir funko. Fantastiškų dainų ne viena - "Around the World", "Scar Tissue", "Otherside", "Californication", "Road Trippin'". Pagrindinės temos, kuriomis kalbama albume – narkotikai, Holiduvas, meilė.
Kūrinys iš albumo – to paties pavadinimo kaip ir albumas "Californication". Viena iš tų albumo baladžių, kurios ilgai ir nuobodžiai skambėjo visame pasaulyje. Daina apie pompastišką Holiduvo pasaulį, į kurį žmonės, beatodairiškai siekdami šlovės, stengiasi patekti bet kokia kaina.

 ”By the Way” (2002)


Aštuntasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas, komerciškai vienas iš sėkmingiausių – Amerikoje 2 kartus platininis, sėkmingiausias albumas UK (6 kartus platininis) bei daugelyje kitų šalių kelis kartus platininis. Saldus, labai saldus albumas. Netgi per saldus kaip Red Hotams – muzikiniu požiūriu grupė dar labiau atitolsta nuo savo pradžių pradžios – funko muzikos. Tiesa, yra pora kūrinių ("Can't Stop", "Throw Away Your Television"), kuriuose funkas dar gajus, tačiau iš esmės albumas susideda iš saldžių lyrinių dainų, kuriose Kiedis dainuoja apie savo meilę. Kita vertus nėra ko norėti – jaunuolis jau pora metų nebevartoja narkotikų ir yra laimingai įsimylėjęs. Lyrinis albumo žanras įsivyravo iš esmės dėl to, kad muzikos kūrimą iš esmės perėmė gitaristas John Frusciante, bosistas Flea galiam sakyti buvo paliktas kūrybiniame užribyje – jo norui į albumą įtraukti daugiau funko muzikos nebuvo visuotinai pritarta.
Kūrinys iš albumo - "Can't Stop". Net keista sakyti, bet neįprastas kūrinys Red Hotų albumui – ritminis, funko elementų turintis smagus kūrinys. Vienintelis kūrinys albume, kuriame Flea slapina bosine gitara.

“Stadium Arcadium” (2006)


Devintasis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Neabejotinai pats geriausias grupės albumas, pabuvojęs visų svarbiausių čartų pasaulyje viršūnėse, vienintelis grupės albumas, atsidūręs Amerikos čartų aukščiausioje pozicijoje. Kita vertus  komerciniu požiūriu jis nusileidžia ”Californication” albumui. Brandi, pilnavertė grupės muzika. Nuostabus balansas tarp lyrinių baladžių, alternatyvaus roko ir funko ritmo. Labai ilgas albumas (2 valandų) ir tai grupė nesudėjo visų kūrinių, kuriuos buvo pasiruošę išleisti. Pirminis planas buvo išleisti tris vieną po kito albumus, tačiau vis tik grupė išleido dvigubą albumą. Pasikeitęs gitaristo John Frusciante stilius. Tai lėmė jo aktyvus bendradarbiavimas su ”Mars Volta”. Taigi, daugiau sunkesnio roko stiliaus gitaros rifų, soliakų ir triukšmų (dėl grįžtamojo ryšio su stiprintuvu).
Iš tokių vientisų albumų būna labai sunku išskirti vieną kūrinį. Tebūnie kūrinys "Especially in Michigan", kuriame Kiedis apdainuoja savo lietuviškąją kilmę (A rainy Lithuanian Who's dancing as an Indian).

”I'm with You” (2011)


Dešimtasis ir šiai dienai paskutinis “Red Hot Chilli Peppers” albumas. Brandus albumas (taip rašau dėl to, kad sunku kaip nors apibūdinti šį albumą). Na, neperspjovė savo pirmtako – ”Stadium Arcadium”, bet tikrai pilnavertis kūrinys. Net liūdna, kad komerciškai vienas nesėkmingiausių – Amerikoje jis tapo tiktai auksiniu – virš pusė milijono kopijų parduota, plačiajame pasaulyje tik 1,7 mln. Tai prasčiausi rezultatai nuo ketvirtojo albumo ”Mother's Milk” laikų. Skambesys pasikeitę. Kitaip ir negali būti, kai gitaristas grupėje pasikeitė, tačiau bendras stilius tas pats. Melodingasis alternatyvus rokas, funkas, yra disco stiliaus, agresyvių gitaros rifų.
Kūrinys iš albumo – ”Brendan's Death Song”. Maloni šilta daina. Pamažu auganti auganti ir užauganti.

2015 m. sausio 21 d., trečiadienis

”Oasis” diskografija

Vokalinis instrumentinis ansamblis ”Oasis” iš Mančesterio

Studijiniai albumai

Definitely Maybe (1994)


7 kartus platininis UK, kartą platininis USA – vienas iš geriausių ”Oasis” albumų. Pilnas tikrai gerų gabalų, kurių nemaža dalis buvo atliekami koncertuose gyvai. Žanras skaitosi britpop, tačiau jaučiasi, kad albumas išleistas grunge eroj – daug malonaus gitarų triukšmo, tekstai dvejopi – jaunystės maištas ir meilės tematika.

Kūrinys iš albumo – Live Forever. Optimistinė daina, įkvėpta  The Rolling Stones' "Shine a Light", parašyta 1991 metais, anot Noel Gallagher tarsi protestas Nirvana muzikai (pvz., dainai ”I Hate Myself and Want to Die”), nes jaunimui negalima klausytis pesimistinės muzikos apie tai, kaip yra blogai gyventi.

”(What's the Story) Morning Glory?” (1995)


Komerciškai sėkmingiausias ”Oasis” albumas. UK tapo 14 kartų platininis. Albume, lyginant su pirmuoju, atsiranda naujo skambesio – styginių klavišinių. Tekstai  daugiausia apie optimistiškai šviesesnį rytojų, užgriuvusią šlovę, meilės paieškas. Begalė hitų šiame albume yra ("Wonderwall", "Some Might Say", "She's Electric", "Morning Glory").

Kūrinys iš albumo - "Champagne Supernova". Ilgiausias albumo kūrinys, ir rami, ir ritminga, ir gitaros solo yra. Tektas...? Apie nieką, Apie skirtingus jausmus, esant vis kitos nuotaikos.

”Be Here Now” (1997)


Komerciškai jau trečias albumas krito į vidutinių albumų sritį. Priežastis – žmonės tikėjosi, kad jis bus analogiškas pirmiems dviem. Iš pirkėjų inercijos jis tapo greičiausiai parduodamu albumu UK, tačiau vėliau greitai pirkimai atslūgo. Dainų tekstai apie nieką. Dainos pačios ilgos, daug muzikinių bandymų dainų pradžiose ir pabaigose. Prastos muzikos priežastis? Kokainas.

Kūrinys iš albumo – D'You Know What I Mean?. Ilgas, su sraigtasparnio garsais, su Morzės kodo garsais... Turbūt reikėtų sakyti, daina apie juos pačius. 

”Standing on the Shoulder of Giants” (2000)


UK du kartus platininis. Prieš įrašydami albumą ”Oasis” pakeitė tris narius: ritminę gitarą, bosinę gitarą ir prodiuserį. Albumo žanras – modernioji psichodelika/alternatyvusis rokas. Albumo pavadinimas – ištrauka iš garsios Niutono frazės “If I have seen further it is by standing on the shoulders of giants“, kurią Noel Gallagher perskaitė ant 2 svarų monetos būdamas girtas bare. Albumo viršelis (dieninis/naktinis Niujorkas) sukomponuotas iš 37 kadrų, registruotų 18 valandų laikotarpiu. Muzikaliai tamsesnis nei ankstesni albumai. Yra visko – ir prastų, ir vidutinių, ir labai gerų dainų.

Kūrinys iš albumo – Who Feels Love? Psichodelikos atspalviai, charakteringi šiam albumui.

”Heathen Chemistry” (2002)


UK tris kartus platininis. Muzikiniu požiūriu paprastesnis garsas, labiau roko stiliaus, grupė grįžta prie pirmųjų albumų skambesio. Tai paskutinis albumas, kuriame dirbo būgnininkas, grojęs nuo įkūrimo Alan White. Albumo pavadinimas nusivogtas nuo atsitiktinės maikutės, kurią Noel vilkėjo. Albumo įrašai paaštrino situaciją tarp broliukų, kadangi Liam Gallagher bene 4 mėnesius dėl alkoholizmo nesugebėjo įrašyti savo vokalo partijų. Paskutinis kūrinys ”Better Man” trunka daugiau nei pusvalandį, nes jame įterptas pusvalandis tylos ir paslėptas takelis, kuris baigiasi netikėtai. Malonus skambesys, biritškas rokas, lengvai įsimenančios melodijos. Instrumentuotė taip pat teigiamą įspūdį palieka. Beje, yra vienas instrumentinis kūrinys.

Sunku vieną vienintelę dainą išsirinkti kadangi net keletas yra vertų didesnio dėmesio. ”Stop Crying Your Heart Out viena iš jų. Rami pradžia. Liam dainuoja tik fortepiono akomponuojamas. Vėliau auga instrumentų kiekis. Atsiranda ir smuikai. Priedainis – paprastas ir įsimenantis Ko daugiau reikia gerai britiško roko baladei:

”Don't Believe the Truth” (2005)


UK tris kartus platininis. Pirmas albumas, kurioje visi grupės nariai prisidėjo prie dainų rašymo. Pirmasis albumas, kuriame dalyvavo būgnininkas Zak Starkey (Ringo Star sūnus). Grupės nariai patenkinti albumu, laiko jį vienu geriausiu iš paskutinių kelių albumų. Klausant pirmas kelias dainas albumas nepaliko didelio įspūdžio – dinamikos nulis, muzikinė įtaiga išreiškiama papildant visą sąskambį kokiu vienu ar kitu papildomu instrumentu. Bet paskui reikalai pasitaisė. Pasirodė ir ramesnių, lėtesnių kūrinių ar tiesiog netradicinių Oasis skambesiui ("Lyla", "The Importance of Being Idle", "Keep the Dream Alive", "Let There Be Love"). Vėl albume pasigirdo ir armonikėlės solo, kitų instrumentų, pianino skambesys labai malonus. Kitaip tariant, pilnavertiškas albumas.

Kūrinys iš albumo – paskutinis albumo kūrinys "LetThere Be Love". Dinamiškai labai aktyvus kūrinys. Pianino akordai... Labai netikėti Oasis. Džiazinis skambesys. Optimistiniai tekstai. Ir dar gi kūrinys leidžia apsigauti, kai du kartus tarsi pasibaigia, bet vėl grįžta prie melodinio vystymo. Ir išnyksta kartu su vargonėliais grojamu akordu. Tikrai turtingas, išpildytas kūrinys.

”Dig Out Your Soul” (2008)


UK tris kartus platininis. Paskutinis grupės albumas. Brandus albumas. Bene geriausias grupės albumas po pirmųjų dviejų. Iš tiesų nuostabiai klausosi. Nėra nė vienos nuobodžios dainos. Kūriniai dažniausiai muzikaliai pereina vienas į kitą – nėra nuobodžių tylos tarpų tarp kūrinių. Taigi, turim vientisą albumą. Dažniausiai net sunku suvokti, kad čia Oasis groja. Išaugę iš alkoholizmo ir narcizizmo liūno sukūrė amą atimantį albumą. Asmeninė nuomonė – geriausias grupės albumas. Pirmieji galbūt nuostabūs tuo, kad jie pilni hitų, užplūdusių viso pasaulio radijo stotis, bet šis albumas – puikiai muzikaliai išpildytas. O dar kur viršelio menas.... Beje, tik 6 iš 11 kūrinių sukūrė Noel Gallagher. Kiti  - kitų grupės narių darbai.

Vieną kūrinį visada būna sunku išsirinkti. Šį kartą ypač. Jeigu rinktis Noelio darbą, tikriausiai būtų "The Shock of the Lightning". Tačiau šį kartą garbę suteiksiu gitaristui Gem Archer ir jo kūriniui "To Be Where There's Life". Rytietiški motyvai, maloni gitaros linija, tranzo pojūtis, kūrinio pabaigoje – sitaro skambesys. Po kūrinio norisi pasėdėti tyloj ir dar pabūti toje muzikinėje erdvėje, kurią sukūrė grpė.

2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

The Beatles puzlė

Pramogauti yra smagu. Pramogų netgi reikia, kad vėliau galėtum su dar didesniu entuziazmu dirbti. VIena iš mūsų su drauge pramogų - dėlioti puzles. kartais tuo užsiimam. Paskutinė, kurią dėliojom buvo nedidukė - 500 detalių. Visą dėliojimo procesą nusprendžiau įamžinti filmuke. Taigi, skanaus žiūrėjimo:


2015 m. sausio 11 d., sekmadienis

Lai jie sukasi greitai

Šiandien vėl grįžau prie minties, kad reikėtų pabandyti iš daugybės kadrų sukurti trumpą filmuką apie ilgai vykstančius procesus. Iki šiol nebuvau ėmęsis bandyti techniškai įgyvendinti šio savo noro. Tad spontaniškai pasiraitojau rankoves, atsisiunčiau nemokamą kameros valdymo programėlę ”digiCamControl”, pasijungiau savo kamerą ir pirmas po ranka pasitaikęs procesas, kuris buvo užfiksuotas šiuo būdu - besisukantis bitlų vinilas.
Filmukas sugeneruotas Adobe ”Lightroom” nuotraukų redagavimo programa: 24 kadrai per sekundę - 9 sekundės susideda iš 216 kadrų. Dar suspaudžiau pusę The Beatles ”A Hard Day's Night” albumo į 8 sekundes (būtent tiek, kiek adata braukė albumo takelius), sukergiau su vaizdu ir gavosi visai linksmas epizodas. Beje, 9 sekundės FullHD formatu - 11 MB.

Enjoy!!!



2014 m. spalio 5 d., sekmadienis

Kregždutės maitintojos

Vasara - darbymetis. Pačiam man ir teko privalomai laisvanoriškai prisidėti prie darbų kaime. Pagrindinis to pliusas - esi gamtoje ir gali paganyti akis į dangų, pasigrožėti kieme augančių kregždučių čirškesiu ir esant laisvai poilsio minutei jas pašaudyti. Su fotoaparatu. Tomis dienomis kaip tik kregždžių šeimynėlės išsivedė savo antrosios vados jauniklius į lauką. Gražiai jie buvo sutūpę ant čerpių ir čyravo, o tėvai jas maitino ir maitino. Vis tik didžioji kelionė jų laukė - perskristi Sacharos dykumą į Afrikos pietus. Gražu buvo žiūrėti, kaip diena iš dienos kinta jaunikliai. Čia sudėjau nuotraukas iš trijų dienų. Tai trečią dieną jau jaunikliai kovodami dėl maisto pašoka į orą. Neišvengiamoji evoliucinė kova tarp brolių ir seserų - didelė dalis jų žžūsta migracijos metu, išlieka stipriausi, kurie labiausiai kovoja dėl maisto ir dėl visa kito.
Po 10 dienų vėl teko sugrįžti į tą patį kiemą, bet kregždučių jau nebebuvo. Beliko palinkėti joms sėkmingos kelionės per Afriką.

2014 rugpjūčio 19 d.:


2014 rugpjūčio 20 d.:



2014 rugpjūčio 21 d.:




2014 m. spalio 1 d., trečiadienis

Led Zeppelin diskografija pasipildyta!

Blogo skaitytojai turbūt atsimena, kad Led Zeppelin - yra viena mano mėstamiausių grupių, kurios visa diskografija jau buvo perklausyta ir albumai aprašyti blogo skaitytojams. Šiomis savaitėmis fiziškai pasipildžiau savo turimą Led Zeppelin diskografiją trimis pirmaisiais jų albumais, kurie šiemet buvo Jimmy Page "remasterinti" ir naujai išleisti. Šie albumai tikras gėris. Pasiutėliškai geras rokenrolas, pereinantis į sunkųjį roką. Taigi, šiuo metu Led Zeppelin turimų albumų kiekis - 5 iš 9. Kiti du (”Led Zeppelin IV” ir ”Houses of the Holy”) yra originalūs. 


Rysy (2499 m) įveiktas!

Prieš du mėnesius buvo pasiekta aukščiausia Lenkijos viršūnė – Rysy (2499 m aukščio). Tai buvo fantastiška kelionė – tiek gamtos grožiu, įstabiais vaizdais, tiek fiziniu nuovargiu. Reikia pripažinti, kad tai buvo sunkiausia gyvenime įveikta viršūnė. Tai buvo didysis vasaros nuotykis, kuris tik sužadina apetitą būsimoms kelionėms į kalnus. Ta proga, dalinuosi kelionės dienoraščio, kuris parašytas jau po kelionės, ištrauka ir keletu nuotraukų iš Tatrų.

2014 liepos 31 (ketvirtadienis)
Kėlėmės anksti ryte, susikrovėm daiktus, susiruošėm. Prie ežero išsivirėm pusryčiams grikių košės su konservais ir buvom bepradedą savo kelionę į Rysy viršūnę, kai ant kalnų slinkę debesys galų gale ėmė ir prakiuro. Moralė krito. Tikėjomės smagios dienos bekopiant į kalną, o čia lyja ir vietinės prognozės sako, kad lis dvi dienas. Ką daryt nežinom, tad beliko laukti. Sužaidėm Hanabi partiją ir žėk dangus prasigiedrijo Smarki liūtis praėjo, šiek tiek lynojo, tad nusprendėm pakelti sparnus į aukštumas. Žygiavom gana ramiai, lėtai, su pasifotografavimais. Gana greitai visai nustojo lyti ir po truputį saulutė išlindo šen bei ten. Užlipom prie antrojo ežero, ten nuostabių grožybių atsivėrė. Pailsėjom, pasėdėjom ir kilom tolyn. O aukščiau  dar gražiau ir sunkiau. Praėjom sniego plotelį, prasidėjo statesnis lipimas – daugiau stabtelėjimų. Padarėm vieną pertraukėlę pasimaitinimui, vėl kilom aukštyn, kai užlipom ant šiokios tokios kalvelės, ten pasėdėjom ilgiau – papietavom ir išjudėjom į viršūnės šturmą. O tada prasidėjo smagumai – grandinių kelias. Lipti pasidarė lengviau, nes kojos mažiau vargo. Dar po gerų dviejų valandų ir lėto kopimo pasiekėme išsvajotą viršūnę. Ten ir kitų jaunuolių buvo užlipę. Stulpelis apčiupinėtas, nuotraukų prisidaryta. Atsipūsta, visos negandos jau matėsi praeity. Beliko nebe toks status nusileidimas Slovakijos pusėn. Leidomės žemyn dar kokią gerą valandą, kai praėjo dar vieną sniego plotą pasiekėme aukščiausią chatą (chata pad Rysym) Tatruose. Ten apsistojom. Nakvynė brangi, bet dingt nėra kur. Vandens butelis – 4 eurai. Suvalgėm po bliūdą sriubos – didžiulis ir labai gardus bliūdas sriubos buvo. Išgėrėm po bokalą alaus, dar vokietukai savo nedagerta slivovica pasidalino ir išvargę griuvom miegot.

 Atspindžiai

 Kalnų ežerai

 Artėjam prie debesų

 Poilsio stotelė

 Prasideda grandinės

 Smagu buvo grandinėmis palaipioti

 Kuo aukščiau - tuo daugiau vaizdų atsiveria

 Viršūnė!

 Žvilgsnis pro debesis

Ir kalnuose gyvūnijos sutiksi.